Morta Kaniavienė

Gimiau 1990 m. Šilutėje, meniškoje šeimoje – tėtis dailininkas ir keramikas, mama tapo liaudies meno paveikslus su Gyvybės medžio motyvu. Šios šaknys suformavo mano meilę senajai istorijai ir tapybai.

Baigiau vizualiųjų menų studijas Klaipėdos universitete, specializuodamasi tapyboje. Dalyvavau grupinėse parodose, performansuose ir meno mainų projektuose Lietuvoje bei užsienyje. Po studijų įkūriau keramikos ženklą „Monai Studio“, kuriame kūriau folkloro įkvėptą šiuolaikinę keramiką ir ją pristatinėjau tarptautinėse parodose bei meno mugėse.

Nors daug kūriau keramikos srityje, tapyba liko neatsiejama mano gyvenimo dalis. Pastaruosius keletą metų dirbu tapybos studijoje, kur tyrinėju filosofines sąvokas, eksperimentuoju su technikomis ir ieškau naujų formų idėjoms įkūnyti. Kurdama abstrakčius meditatyvius tapybos darbus, ieškau bendrumo su aplinka ir aplinkiniais. Tyrinėju stiprius pojūčius, keliu klausimą ar tai artima kiekvienam, ar galiu rasti bendrą vardiklį ir sukurti bendro patyrimo jausmą. Mane domina fenomenologija, dualizmas ir simbolinis mąstymas, formuojantis asmeninę, aplinkos veikiamą realybę. Tapyba man daugiau nei dažų tepimas. Tai eksperimentavimas, įsiklausymas, stebėjimas ir stebėjimasis. Procesas suauga su gyvenimu – tapau, kai skaitau, žiūriu, kalbuosi, prisimenu, jaučiu. Tai gyvas, augantis ir besikeičiantis veiksmas, gimęs iš mąstymo, patyrimų ir noro pasidalinti išgyvenimais.

Meditatyvius abstrakčius paveikslus tapau derindama skirtingas technikas – akrilinių tušų liejimą, taškymą, tapymą tirštais akriliniais dažais, tepant teptuku, kempine, mentele ar voleliu, įbrėžiu smulkias pigmentinio pieštuko linijas. Siekiu gyvumo, faktūrų gelmės, kontrasto tarp smulkių detalių ir ištapytų didelių plotų. Ieškau pusiausvyros tarp atsitiktinumo ir kontroliuojamų gestų, atidžiai renkuosi spalvas emocijai išreikšti. Lėtai tapau sluoksniais, pamažu gilėja ir susitveria erdvė. Atrandu kūrinio ritmą ir dermę. Tapybai renkuosi negruntuotą drobę ar natūralaus lino audinį, siekiu faktūrų išryškinimo, noriu leisti paveikslui kvėpuoti, neužgožiant jo storu lako sluoksniu. Matinis grublėtas kūrinio paviršius suteikia naują estetinę dimensiją, pilnumo jausmą.