Irmantas Degutis

Nuo mokyklos laikų mėgdavau pasirašinėti inicialais i.DE. Jie iki šiol su manimi... Esu labai laimingas žmogus... laimingas būtent dėl to, kad būna visko. Nejaučiu, kad man kažko trūktų. Gyvenimas neprivalo būti tobulas, kad būtų gražus... o jis tikrai gražus...

Tapyti pradėjau ne dėl to, kad man kažko trūko gyvenime. Neieškojau naujų emocijų, išgyvenimų, bet daug ką atradau. Tapyba – mano aistra ir hobis.... pradėjau, nes viduje jaučiau, kad labai noriu. Dažnai žiūrėdavau į dailininkų darbus, klausdavau savęs, kodėl autorius nusprendė padaryti būtent taip.

Tapyba man – ne pabėgimas... ne sugrįžimas... ir net ne kitas gyvenimas... Tapyba man – pilnas gurkšnis gyvenimo. Mano esamo gyvenimo. O mano esamas kasdienis gyvenimas – nedaug kuo susijęs su tapyba ar menu apskritai. Tiesą sakant, visai nesusijęs. Aš nesu diplomuotas menininkas. Tapau, nes kitaip negaliu ir tai, kas man tą akimirką atrodo aktualu ir priimtina... mano įkvėpimas – mano išgyvenimai, emocijos, mintys, mano dabartis, mane supanti aplinka... mane jaudina globalios pasaulio problemos: klimato kaita, karas,terorizmas, badaujantys žmonės... ir... tas begalinis noras kurti!

Prieš pradėdamas darbą, labai ilgai galvoju, ką aš noriu pasakyti. Kai mintyse susideda aiškūs naujo darbo kontūrai, tuomet galiu pradėti. O toliau leidžiu spontaniškumui lietis laisvai. Man patinka stebėti, kaip viena spalva pereina į kitą, kaip jos susilieja, juda drobe įvairiomiskryptimis. Svarbiausia – leisti spalvoms judėti laisvai, o mano darbas – sustabdyti akimirką. Darbas baigiasi tada, kai prieš save pamatautai, kas pirmiausia man pačiam yra priimtina. Nesivadovauju taisyklėmis, madomis ar tendencijomis. Nieko nesitikiu ir niekur nepretenduoju... jeigu kažkam patiks mano darbai, tai bus tiesiog malonu. Jie visi yra pilni nuoširdumo, geros energijos ir daugybės valandų galvojimo...

Mane žavi abstraktus ekspresionizmas. Spalvų, atspalvių, formų, gilumo, energijos, judesio mišinys. Gyvybė... kiekviename darbe noriu matyti judėjimą, energiją ir estetiką.

Pastaruoju metu gyvenu su viena fraze: „Mažiau yra Daugiau“... ar kada pagalvojai apie tai?