Indrė Siaurusevičiūtė

Esu kilusi iš Suvalkijos. Šis kraštas padarė mano kūrybai nemažą įtaką ir dabar semiuosi jėgų ir ramybės iš šios žemės. Beribis horizontas, lygumos, pievos ir arimai. Visa tai tapybos kalba atsiranda kūriniuose.

Tuo metu, kai mokinausi meno mokykloje, labai užkabino abstrakcijos kryptis, su kuria artimiau susipažiau Vilniaus Dailės Akademijoje. Iki šiol ši kryptis man kaip beribis dangaus skliautas, neišsemiami klodai. Apjungiu peizažą ir abstrakciją į vienumą. Tai gamtos paslapties narpliojimas per mano vidinį pasaulį. Kartais iškyla žmogiškos formos, pavidalai ar gyvūnai.

Kūryboje naudoju sluoksnius. Dažai slepia tai, kas glūdi viduje. Vieną uždengia kitas. Man tai panašu į žmogaus gyvenimą. Jis krauna vieną patyrimą ant kito. Sluoksnis po sluoksnio atitolsta nuo tyros baltos spalvos.