Gabrielė Prišmantaitė

Jaunų talentingų tapytojų bangą atstovaujanti dailininkė savo kūrybą apibūdina kaip "regėta ir susapnuotą".

“Regėta ir susapnuota, todėl, kad niekada nesinori aklai pasikliauti tuo, ką mato akys. Geriausia pamatyti, pamiršti ir vėliau prisiminti tą reginį jau perleistą per save, kai jame daugiau emocijos nei konkretaus vaizdo ir detalių,” - pasakoja autorė.

Mėgstamiausios dailininkės temos - peizažai ir augmenija, į kurios atvaizdavimą sudedama daug kruopštumo ir meilės. Peizažuose, kurių dauguma skirta Kuršių Nerijos gamtai, atsiskleidžia svajingas, prisiminimo miglos apgaubtas pamario grožis. Gamtovaizdžiai čia užlieti skaisčių besileidžiančios ar kylančios saulės spindulių arba panirę į minkštus, nuo viso likusio pasaulio atskiriančius debesis. Daug dėmesio skiriama pamario ir kopų žolynams, jų siūbavimui, šnarėjimui, savitam ritmui, žolės lenkiasi ir banguoja kartu su vėju ir vandeniu. Pati žemės juostelė dažnai pakibusi tarp dangaus ir veidrodiško vandens paviršiaus, tarsi magiška sala begalybėje.

"Tapyba man tai prisilietimas prie gamtos paslapties, kur kiekvienas lapelis, kiekvienas stiebelis savyje talpina visumą. Mano mėgstamiausia tema - Baltijos pajūris ir pamarys. Miško ošimas, pamario vėjas nutildo vidinį monologą, vidinis balselis nuščiūva, viduje ramu, nelieka nei praeities, nei ateities, tik dabartis. Tą jausmą ir noriu nutapyti," - pasakoja autorė.