Danutė Virbickienė

Jei nerastumėte Danutės Virbickienės prie molberto, galite neabejoti, kad ji savo sode arba gamtoje. Danutė pažįsta kiekvieną augalą iš mažiausio stiebelio ar lapelio, o laisvą laiką, kai netapo, mieliausiai skiria ankstyvo ryto pasivaikščiojimams miške arba pamariu. Atrodytų, tai kaip ir nieko bendro neturi su tapyba, bet kalbant apie Danutės Virbickienės kūrybą labai svarbu suprasti, kad ji gimsta iš begalinės, visą gyvenimą trunkančios meilės gamtai.

Taigi, nieko keisto, kad mėgstamiausi žanrai - peizažai, dažnai užlieti ankstyvųjų saulės spindulių, ir natiurmortai su tomis pačiomis gėlėmis, kurias puoselėja savo sode. Paveikslai visada šviesūs, perteikiantys įsiklausymą į gamtos kalbą, į ritmingą žolių siūravimą ir svaigią žiedų šventę. Kadangi pati autorė gamtoje patiria džiaugsmą, nori tokius pačius jausmus perduoti ir žiūrovui, todėl renkasi šiltą, natūralių atspalvių paletę. Danutė Virbickienė tapo realistiškai, tačiau kūriniuose su pievomis pastebima impresionistinė maniera, kuri retkarčiais krypteli darbą link abstrakcijos.

Dailininkė kuria išskirtine technika. Visi paveikslai atlikti naudojant specialią mentelę ir be, atrodytų, pagrindinio dailininko įrankio - teptuko.

Dailininkės darbai noriai perkami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klientų - daugybė kūrinių iškeliavo po visą pasaulį - nuo Amerikos, Kanados, Europos iki Japonijos ir Naujosios Zelandijos.