Aušra Kojelavičiūtė

Pristatau jums savo aliejinės tapybos darbus. Žaidžiu šviesos atspindžiais, subtiliais atspalviais. Realistinės tapybos pobūdis leidžia išgryninti akademinio piešimo teikiamus privalumus – žiūrovui priimtiną šilumą, natūralumą, gamtos gyvastį.

Džiaugiuosi galėdama į rankas paimti teptuką – rodos, pats Aukščiausiasis tada su manimi. Tapau, nes noriu pasakyti tapybos kalba tai, kas tūno viduje, ką mato sielos akys. Tai nepavaldus žmogui, nežemiškas grožis, oro virpėjimas, saulės spindulys vandenyje, jūros galia, gėlių kuždesiai, tobula žmogaus kūno estetika, ir tas tyras vaikas kiekvieno sieloje. Noriu akimirkai sustabdyti visatos kveptelėjimą, absoliučią harmoniją ir ja pasidalinti. Niekam iš mūsų nelemta pasiekti Kūrėjo tobulumo, bet prisiliesti prie kūrybos mums duota.

Meditacijomis išmokusi nuraminti protą matau spalvas, kokių nebūna dailininko paletėje. Daiktai, supantis pasaulis tampa matomi atomų ir molekulių lygmenyje. Tada suprantu, kokia didinga yra visata, teikianti galimybę tapti vieniu su visais.

Savo pirmąja mokytoja vadinu menotyrininkę tapytoją Henriką Savičianskaitę. Ši pažintis paskatino imtis teptuko. Toliau gilinau žinias Antano Martinaičio dailės mokykloje pas destytojus Andrių Valių, Antaną Obcarską, Gražiną Kuprevičienę – jaučiausi patekusi tarp savų. Akademinio piešimo mokiausi pas profesorių Praną Griušį, Gintarą Zubrį, Antaną Obcarską. Nuo 2012 m. esu Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, rengiu personalines parodas, dalyvauju bendrose menininkų parodose bei konkursuose.