„Sudužęs puodelis”

Gintaras Zubrys 1996 m. baigė Vilniaus Dailės Akademiją, tapybos specialybę. Parodose pradėjo dalyvauti dar būdamas studentas. 1995 m.  jo darbai buvo atrinkti į tuomet labai prestžinę atrankinę parodą Šiuolaikinio meno centre Vilniuje "1995: Lietuvos menas". Visą studijų laiką buvo inovatorius, nevengiantis plaukti prieš srovę, dažnai savarankiškai ieškojo savojo kelio. 

Naujas dailininko kūrybos etapas prasidėjo apie 2014 m., kuomet G. Zubrys ėmė gilintis į natiurmorto žanrą. Natiurmortus visi tarsi supranta be paaiškinimų, nors neatsižvelgiant į vaizduojamą objektą, dailininkas ieško savo tapyboje to paties kaip ir kiti tapytojai – santykio su pasauliu, žmonėmis, savimi išraiškos. Stebina jo natiurmortuose akylas analitinis įsižiūrėjimas į įvairius kasdienio gyvenimo objektus bei įsiskverbimas į jų esmę. Darbai lakoniški, santūraus kolorito, daiktai juose skendi ramioje dienos šviesoje, be paradinio blizgesio. Konstruktyvus mąstymas aiškiai regimas kompozicinėje paveikslų struktūroje, erdviniuose ir plastiniuose sprendimuose. Meistriškas meno išraiškos priemonių valdymas ir kultūros išmanymas leidžia vėl patikrinti jau žinomus, atpažįstamus ir gerai įsisavintus kultūros naratyvus. Dailininko natiurmortuose galima rasti sąsajų su Cézanne’o, Rembrandto, Verermeerio, vadinamųjų mažųjų olandų kūryba. Šiandienos technologijų, begalinių galimybių kupiname pasaulyje, jis atsigręžia į tapybos meistrystę, aliejumi ant drobės tapytų natiurmortų vidinį "renesansą". Jis demonstruoja gebėjimą sukurti nuotaiką ir iliuziją, kai žiūrėdamas į darbą "Obuolys" gali užuosti jo kvapą.