Salvija zigZak - tai menininkės vardas, gimęs iš kontrastų: švelnumo ir aštrumo, ramybės ir netikėto kūrybinio šuolio. Kūryba man - tai ritualas, pojūtis, vidinis žaidimas.

Tarp kavos tirščių, smėlio, akrilo ir tušo ieškau ne vaizdo, o nuotaikos, būsenos, tylos ar virpėjimo. Kiekvienas darbas - tai mažas pasaulis, kviečiantis žiūrovą sustoti, įsižiūrėti ir prisiliesti prie savęs.

Kuriu ten, kur vaizdas susitinka su nuojauta, o forma - su tylia emocija. Naudoju ne tik dažus, bet ir netikėtas, pojūčius žadinančias medžiagas: kavos tirščius, smėlį, pasąmonės šnabždesius. Kartais darbai ne tik matomi - jie kvepia, skamba vidine tyla, tarsi laikytų savyje paslaptį ar žinutę, skirtą tam, kas sustos.

Mano kūryboje svarbus ryšys - su gyvūnais, gamta, moters figūra, šešėliais ir šviesa. Joje slypi ir vidinė meditacija, ir žaisminga intuicija, ir tikėjimas, kad menas gali tapti prisilietimu - lėtu, šiltu, beveik nematomu.

Linkiu sustoti ne dėl spalvos ar linijos - o dėl jausmo, kuris netikėtai pažadina širdį.