Dailininkė Laima Žeimienė plėtoja du labai skirtingus stilius ir tapybos žanrus. Pirmasis - fotografinio tikslumo gyvūnų atvaizdai, reikalaujantys ne tik technikos išmanymo, bet ir didelio kruopštumo. Pati autorė pasakoja:

"Mane keri grynas žemiškumas, kūniškas pavidalas, gyvūniškumas. Netraukiu savo herojų iš antgamtiškos fantazijos karalijos, nesistengiu peržengti tikrovės, kad pasiekčiau nepaprastybę. Savo laboratorijoje gyvūnus "auginu plaukelis prie plaukelio". Smulkiausias, vos įžiūrimas akimi detales stengiuosi nutapyti mikroskopiškai nuosekliai, tiesiog fotografiškai. Drobėje atkuriu natūralią egzistenciją, tobulą gamtos kūrinį - gyvūną."

Antroji kūrybos kryptis - liejama abstrakcija, kuriomis autorė taip pat siekia atskleisti gamtos reiškinius, bet jau visiškai kitu būdu:

"Spalvinga Tolimųjų Rytų kultūra, filosofija, meditacinė praktika ir artumas gamtai įkvėpė kitą mano paveikslų temą - tėkmė (angl. flow). Dažai liejami laisvai, neliečiami teka ir telkiasi atskleisdami paslėptus pavidalus, spalvas, faktūras. Nevaržoma spalvų tėkmė ir kontroliuojamas atsitiktinumas kuria kūrinį, kuris vaizduoja gamtą, jos reiškinius. Tokį tapymo būdą ir techniką vadinu meditacija, kai pats procesas, tiesioginis patyrimas yra viskas: čia ir dabar."