Gvidas Lãtakas 1972,  lietuvių dailininkas, poetas. 1995 baigė Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą (juvelyriką), 2006 – Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetą (tapybą). Pedagogas, nuo 2019 – Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje dėsto tapybą vaikams ir suaugusiesiems. Išleido eilėraščių rinkinius Kol išsiris varniukai (2008), Nekalendoriniai šventieji (2012), Lokenos (2015), Salos (2022), Gavendos (2025). Kūrybai būdinga mitopoetinės potekstės, aliuzijos į biblinius, istorinius, sakmių, padavimų naratyvus. Ryškus pasakotojo personažas suteikia eilėraščiams siužetiškumo. Kalba artima šnekamajai, gausu tarmybių.

Kuria medalius, emalio miniatiūras, tapo, iliustruoja savo ir kitų knygas. Nuo 1997 dalyvauja meno parodose. Surengė 12 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei 40 grupinių parodų, plenerų ir simpoziumų. Kūriniams būdinga religiniai siužetai iš šventųjų gyvenimo, mitinė simbolika, paveiksluose bei medaliuose aptinkama poetinių tekstų ir ženklų. Darbai saugomi Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Žemaičių Alkos muziejuje, privačiose kolekcijose.

A p d o v a n o j i m a i:

2009 m. Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija.

2014 m. dailininko ir rašytojo Šarūno Šimulyno premija už įvairiapusišką kūrybą.

2016 m. literatūrinė Vlado Šlaito premija už poezijos rinkinį „Lokenos“.

2023 m. Dionizo Poškos premija už knygą „Salos“ (leidykla „Slinktys“, 2022).

2023 m. Jotvingių premija už savitą šiuolaikinę mitologiją, nepagražintą kalbinę tikrovę.