Esu žmogus, esu kūrėja, esu vartotoja, esu stebėtoja, esu siela, gyvenanti kūne, kuris juda, gyvena, galvoja, tyli, liūdi, džiaugiasi, myli ir žiūri.Ką aš kuriu? Aš kuriu savo gyvenimą, aš kuriu sapnus, aš kuriu realybę, aš kuriu fantazijas ir transcendencijos metastazes.Kurdama gyvenu, kurdama aš skrendu, kurdama patiriu savo gyvenimo vyksmą, kuris kartais primena meninį klyksmą, riksmą, vilksmą, ar stebėtiną rimsmą.Teptukas - mano žodis, garsas, balsas, jausmas, skausmas, džiaugsmas.Šie tapybos darbai yra dalis mano ieškojimų, dalis atsakymų, dalis klausimų. Ar aš esu tik kūnas iš ausų, akių, kojų, rankų ir plaukų, dantų? Ar aš siela valdanti judantį kūną, ar aš rūkas, susikaupęs kažkur tarp akių? Ieškau ir ieškosiu visada, ties kiekvienu teptuko brūkštelėjimu, ties susijungusių spalvų linija, ties netikėtu nusičiaudėjimu, ties paukštelio purptelėjimu už spalvoto lango, ties išlietu dažų pilku vandeniu, ties nukritusiu lašeliu ant grindų, aš čia esu, aš čia einu, judu ir kuriu.
Kylančios žvaigždės - jauni ir talentingi autoriai
Apie kūrinį+
Šiame paveiksle žvelgiu į moters portretą ne kaip į vien tik išorinį atvaizdą, bet kaip į emociškai įkrautą simbolį. Griežtas centrinis kompozicijos išdėstymas kuria ramybės ir jėgos įspūdį, o išraiškingas žvilgsnis įtvirtina vidinį personažo pasaulį - šaltą, stebintį, tačiau kviečiantį į dialogą. Fono ornamentika, įkvėpta Klimto vizualinės kalbos, tačiau interpretuota šiuolaikiškai, tampa ne tik estetine, bet ir naratyvine erdve: joje susilieja pasąmonės pėdsakai, regėjimų tekstūros ir vizualinė atmintis. Tai ne tiek aplinka, kiek emocinis kraštovaizdis - sapno logika ir moters vidinio pasaulio fragmentai. "Regos atmintis" - tai ir portretas, ir savirefleksija. Jame susilieja švelnumas ir griežtumas, praeities kultūriniai aidai ir šiuolaikinės moters tapatybės paieškos. Kiekvienas žiūrovas kviečiamas pažvelgti ne tik į moters veidą, bet ir į savo santykį su moteriškumu, estetika bei galia.
