Paveikslas interjere
"Aš mėgstu asmeniškumus, išgyvenimus ir atsitikimus. Kūryba man nutinka netikėtai ir tikiu, kad žmonėms susidūrusiems su jos rezultatais, gali iškilti prisiminimas, vaizdinys ar jausmas nebūtinai susijęs su mano jausmu ar istorija, kuri materializavosi į kūrinį. Juk gražu, kai įsivaizduojame išgalvotą ar tikrą įvykį ir jis mums patinka, sukelia jausmus, susieja mus tame nepamatuojamame lygmenyje."
Dailininkas savo kūryboje nesileidžia ribojamas standartinių formatų ir tapybą ant drobės drąsiai jungia su veidrodžio paviršiumi, prideda papildomų sluoksnių ir kuria netikėtas formas. Neretai kūrinį lydi ir poezijos posmas. Nepaisant to, autoriui svarbu išlaikyti grakštumą ir kūrinių neperkrauti. Potėpiui būdinga organiška tėkmė, kuri ir tampa kūrinio pagrindu.
Apie kūrinį+
suėjo būriai neramių vyrų šiandien jie kariai sulindę į šarvus geležies brezento odos suveržti pilvai tvinksi aidi širdies ritmas smilkiniuose pulsuoja sunkiai kyla kojos iš burnų garuoja į dangų akys nepakyla nugaras slegia sunkūs prietaisai jų gyvybėms gelbėti kitas gesinti reikia dėl vaikų dėl paliktų namų dėl moterų dainų apie lapes berželį bernelį žiedelį dievą pievas upes obelynus palikę už nugarų mina sniegą kas prisiminime kas svajonėje ar ašarą braukdamas rožančių sakydamas juokauja kreiva šypsena kosėdamas numeta pirštinę ant sniegu dengtos protėvių žemės žybsi snaigės mirksi paliktų mergelių akelėmis spaudžia gerkles drėkina vyrų akis ašaros krenta į sniegą tyliai gylyn į sušalusią žemę tirpdo sustingusias šaltyje protėvių sielas žadina viena po kitos seniai kovoje kritusios dvaselės nubunda kyla į vyrų širdis smelkiasi ramybe į ausis ošia motinų lūpomis šššššš geras mano vaikeli būk ramus ąžuolėli vabalėli mažas mano
