Paveikslas interjere
"Mes žiūrime į tą patį pasaulį, bet kaip skirtingai visi jį suvokiame. Kūryba man – tai būdas pasakyti kitiems kaip matau ir suvokiu jį aš. Sunku pasakyti, kodėl pasirenku tokią išraiškos formą, spalvą ar nuotaiką; Paprasčiausiai šiuo momentu jaučiu ir matau taip, o net ir pats mažiausias būties elementas viską pakeičia per vieną akimirką.
Kartais paveikslas gimsta lydimas nuotaikos, jausmo ar emocijos, o kartais, balta drobė stovi ant molberto neliesta kelias dienas. Praeidama pro šalį sustoju ir mėgaujuosi jos tobulumu, šią akimirką joje yra visa. Ir tik momentas, kai vidinės būsenos dėka, paprasčiausiai pamatau paveikslą, kurį suformuoju šviesos ir spalvos žaismu," - pasakoja Daiva.
Dažniausi Daivos kūrybos elementai - žmogus ir gamtos pasaulis, kurio tobulumas dažnai atskleidžiamas per gėlių žiedus, gamtos peizažus bei gyvūnų atvaizdus. Autorės vaizduojamos žmogiškos būtybės dažnai primena stichijos įsikūnijimą ar dievybę. Daivos kūryboje nėra atskirties žmogus - gamta. Čia viskas egzistuoja tobuloje vienybėje.
Apie kūrinį+
Klaipėda – miestas, kurio istoriją pasakoja ne tik jūra ir laivai, bet ir pastatai, kadaise kūrę išskirtinį uostamiesčio siluetą. Paveiksle „Meridianas. Uosto legendos“ praeitis susilieja su dabartimi. Kompozicijos centre – vienas ryškiausių Klaipėdos simbolių, burlaivis „Meridianas“, o jo burėse ir už jų tarsi prisiminimų fragmentai išnyra senosios Klaipėdos architektūra. Kūrinyje susipina Klaipėdos senasis švyturys, evangelikų reformatų bažnyčia, Dramos teatro rūmai, fachverkinė architektūra, Šv. Jokūbo ir Šv. Jono bažnyčios. Kai kurie iš šių pastatų šiandien jau išnykę, o dalis jų tapant pasislėpė po „Meridiano“ burėmis – lyg laikas būtų užklojęs senąjį miestą, palikdamas tik jo ženklus ir prisiminimus. Burės čia tampa ne tik jūros ir kelionių, bet ir laisvės, miesto didybės bei nenutrūkstančios istorijos simboliu. „Uosto legendos“ – tai mano žvilgsnis į Klaipėdą, kurios veidas keitėsi, tačiau jos jūrinė dvasia ir istorijos išliko.
