Paveikslas interjere
Jaunosios kartos tapytoja Agota Bričkutė gimė 1993 m. Klaipėdoje. 2016 m. įgijo Menotyros bakalauro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete, Menų fakultete. Nuo 2017 m. pradėjo žengti tapybos keliu. Nuo 2019 m. dalyvavo jau virš 15-ikos personalinių ir grupinių parodų. Autorės paveikslai priklauso privatiems kolekcionieriams Lietuvoje bei užsienyje.
Pasitelkdama portreto žanrą bei savitai stilizuodama žmogaus vaizdinį, autorė siekia personifikuoti emocijas, suteikti joms vizualų ir apčiuopiamą pavidalą. Tuo tarpu peizažo žanrą dailininkė transformuoja į "sapnovaizdį", kuriame ryškiu koloritu, dekoratyviomis, transformuotomis formomis dailininkė kuria savitą, simbolišką gamtovaizdį, neretai perteikiantį glaudų žmogaus ir gamtos santykį.
Tapyboje Agotai ypač svarbus intuityvus, automatinis, pasąmonės impulsus išlaisvinantis kūrybos procesas. Ne veltui, dailininkės kūrybos metodas dažnai remiasi siurrealistų plėtotu automatizmo principu. Spontaniškai kilę vaizdiniai tapybos metu susidėlioja į simbolišką ir alegorišką pasakojimą apie žmogaus būtį, jo psichologijos niuansus.
"Seniai pažįstamas jokiu būdu nereiškia nestebinantis ar neįdomus. Nors, be abejonės, A. Bričkutės kūryba persmelkta atpažįstamos siurrelizmui būdingos kompozicijos, proporcijų ir nuotaikos, taip pat atsiskleidžia ir munkiškojo simbolizmo santykis su spalva bei gamtos peizažu.
Menininkės raiška autentiška: ryškių (kartais net psichodelinių) ir tamsių arba pastelinių, monochromiškų spalvų kontrastais stilizuotai liejami dažniausiai gamtos vaizdai su (bet nebūtinai) antropomorfinėmis detalėmis. Tamsu ir šviesu, ryšku ir blanku, šviesa ir šešėlis - neatsiejami tapytojos duetai. Tiek peizažai, tiek portretai (ar numanomi žmonių atvaizdai) vienijami bendros menininkės pasaulio ir santykio su juo nuojautos: vaizdai sapniški, paslaptingi, magiški, tačiau net disproporciški veidai ar kitokios mistinės būtybės nebaugina. Atvirkščiai, neapleidžia jausmas, kad su jomis jau susipažinta, bendrauta, matytasi, sapnuota." - Ugnė Brazytė
Straipsniai:
A. BRIČKUTĖS KŪRYBOJE - KOSMINIAI PEIZAŽAI IR JAUSMŲ PASAULIO KRAŠTOVAIZDIS (autorė - menotyrininkė Ainė Jacytė)
TAPYTOJA A. BRIČKUTĖ PRABILS "LAISVŲJŲ ASOCIACIJŲ KALBA" (Kaunodiena.lt informacija)
Agota Olimpija Bričkutė: "Mano kūriniai yra visokie, kaip ir mano pačios asmenybė. Faktas, jog spalvingi!" (Autorė - kultūros žurnalistė Jurga Petronytė)
MENOTYRININKEI AGOTAI BRIČKUTEI TAPYBA - AKISTATA SU SAVUOJU ŠEŠĖLIU (Autorė - kultūros žurnalistė Aistė Noreikaitė)
(NE)KEISTA (Autorė Ugnė Brazytė) Straipsnio nuoroda: https://durys.diena.lt/wp-content/uploads/2026/08/2026_08_Durys.pdf
Kylančios žvaigždės - jauni ir talentingi autoriai
Apie kūrinį+
Paveikslas „Kaunas mano sapnuose“ sukurtas „Kaunas 2022“ proga. Tapybos darbe savitai perteikiu Kauno miesto vaizdinį, kurio svarbiausiu kompoziciniu elementu tampa Santaka, simbolizuojanti ryšį, susitikimą su savimi, su kitu, su miestu. Nemuno ir Neries upės reprezentuoja gyvybines miesto gijas, formuojančias urbanistinę struktūrą, lemiančias rekreacines erdves, atliekančias ekologinę funkciją. Greta vienos iš svarbiausių gamtinių vertybių patalpinu reikšmingą Kauno modernizmo palikimą – memorialinį IX-ojo forto kompleksą bei dekoratyvinę skulptūrą „Kanklininkas“. Kauno modernizmo stilistika man artima savo menine raiška – lakoniška, supaprastinta forma, apibendrinta mintimi, poetiškumo ir racionalumo samplaika. Pasirinkdama vaizduoti memorialinį IX-ojo forto kompleksą perteikiu kolektyviškai reikšmingą turinį – žmogaus akistatą su blogiu, kilimą į kovą bei pasipriešinimą. Tuo tarpu nutapyta dekoratyvinė Roberto Antinio (vyresniojo) skulptūra „Kanklininkas“ tampa lyg įasmenintas, sužmogintas paveikslo personažas, simbolizuojantis Kauno miesto tvirtybę amžių tėkmėje... Visi šie Kauno miestui aktualūs motyvai yra perteikiami per mano vaizduotės prizmę, suteikiant paveikslui charakteringą siurrealistinę ir poparto stilistiką, ryškų, psichodelinį koloritą, dekoratyvumą bei žaismingą atmosferą. Paveikslas sukurtas pasitelkiant UV lempoje reflektuojančius fluorescencinius dažus, kurie sustiprina paveikslo psichodelišką nuotaiką.
