Paveikslas interjere
Agnė Sakevičiūtė – menininkė, MO muziejaus edukatorė ir mindfulness mokytoja, šiuo metu studijuojanti Geštalto psichoterapiją. Jos kūryba gimsta iš emocijos ir atminties, o tapyba tampa dialogu su vidiniu pasauliu.
Autorės darbai atpažįstami iš ryškaus, žaismingo, „vaikiško“ braižo: drąsios spalvos, tarsi iš vaikystės pasiskolintas paprastumas, storas kontūras, sąmoningai naivios figūros ir simboliai. Agnė renkasi kalbėti per estetiką, kuri atrodo lengva ir net žaisminga, tačiau slepia gilią emocinę įtampą.
Daugelyje kūrinių atsiveria vidinio vaiko dialogo tema – kaip prisiminimų nuotrupos, neiškalbėtos emocijos ar švelniai absurdiški personažai, primenantys sapnų logiką. Tai kūriniai, kuriuose kartais susitinka juokas ir pažeidžiamumas: tarytum vaikiškas piešinys, bet suaugusio žmogaus gyvenimo patirtimi.
Psichologija šiuose darbuose nėra teorija – ji tampa kūrybos principu. Vidinio vaiko tema Agnei yra būdas atrasti autentišką jausmą, atpažinti vidines būsenas ir suteikti joms formą. Ši tapyba kviečia žiūrovą į santykį: ne tik pamatyti, bet prisiminti, pajusti, susitikti su savimi
Apie kūrinį+
Šis vilkas gimė iš pasakos, kurią visi žinom. Iš istorijos, kur vilkas turi būti pavojingas. Kur jis privalo apsimesti, apgauti ir galiausiai praryti Raudonkepuraitę. Bet šitas - ne tas vilkas. Jo pilve gyvena vaivorykštė. Ne todėl, kad jis "geras". O todėl, kad jis jaučia daugiau nei vien alkį. Jame telpa ir smalsumas, ir vienatvė, ir ilgesys būti suprastam. Ir jis sustoja tame taške, kur pasaka sako: "dabar pulk". Jis pasirenka kitaip. Nes net pasakose, net gyvenime, net kai viskas atrodo "taip jau yra" - mes vis tiek turime tą mažą tarpą tarp impulso ir veiksmo. Tą sekundę, kurioje galime rinktis. Ryti - ar kalbėti. Slėptis už vaidmens - ar parodyti, kas viduje. Būti tuo, ko iš mūsų tikisi - ar tuo, kas mes iš tikrųjų esame. Šitas vilkas renkasi ne suėsti Raudonkepuraitę. Jis renkasi būti su savo spalvomis. Net jei tai reiškia nebūti "teisingu" pasakos vilku. Gal suaugę mes irgi tokie - pilni vaivorykščių pilve, bet dažnai vaidinantys pilkus, aštrius, "reikia taip" vilkus. O šitas vilkas sako: "Aš jaučiu daug. Ir galiu rinktis, ką su tuo daryti."
