Voldemaras Valius

Voldemaras Valius – 1955 metais Šilutėje gimęs dailininkas. Mokėsi Klaipėdos vaikų dailės mokyklos vakariniame skyriuje, kur tuo metu dėstė tokie žymūs dailininkai kaip Algirdas Taurinskas, Vidas Pinkevičius ir Angelas Gabrielaitis. Su pastaraisiais dailininkais V. Valius ir po mokyklos tęsė draugystę – lankėsi dailininkų dirbtuvėse, sėmėsi įkvėpimo ir tapybos meistrystės. Ypatingą reikšmę dailininko kūrybinės tapatybės susiformavimui turėjo pažintis su vilniečiu tapytoju Valdu Antanu Gurskiu (g. 1936), kuris nuolat skatino V. Valių eiti tapybos keliu.

Nuo 1983 metų V. Valius pradėjo parodinę veiklą – organizuoja personalines parodas, dalyvauja grupinėse ekspozicijose. Menininkas priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai. Be molbertinės tapybos autorius taip pat yra sukūręs ir sieninės tapybos kūrinių  bei vitražų, kurie, deja, neišliko iki šių dienų. V. Valiaus kūriniai priklauso privatiems kolekcionieriams Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Australijoje.

Turbūt tiksliausia būtų pasakyti, jog V. Valius yra kūrėjas. Pastarasis žodis leidžia žiūrovui geriau suvokti dailininko ir jo kūrybos santykį bei paveikslų turinį. Aliejumi ant drobės atliktuose paveiksluose plyti ištisi, dailininko sukurti, jo sąmonės ir pasąmonės padiktuoti pasauliai – pasakiški, fantastiniai, siurrealistiniai, simbolistiniai.

Savo ryškiu, sodriu koloritu, smulkiu, dekoratyviu potėpiu ir stilizuotomis figūromis paveikslai išties primena pasakas, kuriose viskas tampa įmanoma. Dailininko vaizduojami personažai taip pat dažnai prisideda prie pastarųjų magiškų pasaulių tvėrimo – mieli burtininkai, angelai bei kitos nežemiškos būtybės kuria grožį, skleidžia ramybę ir gėrį. Apskritai, V. Valiaus kūriniai yra kupini pozityvios dvasios, džiaugsmo ir lengvumo jausmo.

Mėgstamas dailininko žanras – peizažas. Gamta dailininko kūriniuose neretai prabyla simbolistinėmis, apibendrintomis formomis, poetiškomis, romantizuotomis nuotaikomis. Dailininkas siekia ne tik užfiksuoti natūrą, bet praturtinti ją savo savitu žvilgsniu ir pajautimu, prisodrinti pozityviu emocionaliu turiniu, kurti gyvybingos, stebuklingos ir gydančios gamtos įspūdį. Ypač svarbus peizažų aspektas taip pat yra perteikiamas harmoningas žmogaus ir gamtos ryšys – veikėjai vaizduojami randantys saugų prieglobstį gamtoje bei susitapatinantys su ja.

Priskirti vienai stilistinei krypčiai V. Valiaus kūrybą nėra lengva. Dailininko paveiksluose mainosi tiek siurrealistiniai motyvai, tiek simbolizmas, tuo tarpu vyraujantis iliustratyvumas, stilizuota forma, dekoratyvumas bei siužetų gausa suponuoja ir į lietuvių liaudies meną, naiviojo meno atšaką. Kaip ir naiviojo meno atstovai, lietuvių autorius savo kūriniuose išreiškia savitą pasaulėvaizdį, akademinių dailės principų neapribotą, iš giliausių sielos klodų kylantį kūrybiškumą, pasiduoda gyvybingam, nuoširdžiam ir spontaniškam kūrybiniam procesui.

Menotyrininkė Agota Bričkutė