Trumpai tariant, Berta Moriso buvo pirmoji impresionistė moteris, impresionistų parodų dalyvė, sulaukusi pripažinimo dar būdama gyva, taigi, argi ne keista, kad iki šiol nieko apie ją negirdėjote ir nematėte nė vieno jos paveikslo? Laikas šią klaidą ištaisyti!

Labai dažnai girdime klausimą: „Kodėl tarp didžiųjų dailininkų nėra nė vienos moters?“ ir trumpiausias atsakymas būtų, kad dailininkių buvo, tik mes apie jas nežinojome, o mūsų žinių spragoms savo ruožtu yra daugybė priežasčių. Šiandien pristatome penkias tik visai neseniai "atrastas" menininkes.

Daktaras Polis Gašė daugumai žinomas ne kaip asmenybė, o kaip garsaus Vincento Van Gogo paveikslo subjektas, tačiau mažai kam žinoma, kad daktaras ne tik gydė psichikos ligonius, bet ir kolekcionavo meną. Dar įdomiau, kad jo sukaupti paveikslai buvo eksponuojami MOMA muziejuje. Kaip kaimo gydytojui pavyko įsigyti tokią vertingą kolekciją?

Talentinga jaunosios kartos menininkė Nerin Gaa visus meno gerbėjus kviečia įsijungti į atpalaiduojančią veiklą ir atėjus laikui pailsėti, užuot naršius telefone, paspalvinti.Šiuos tris piešinius galite atsispausdinti paprasčiausiu spausdintuvu, o rezultatu kviečiame dalintis socialiniuose tinkluose ir geru pavyzdžiu užkrėsti draugus.Visiškai nemokamai!

Dažnas menininkas Jums pasakys, kad ir taip didelę gyvenimo dalį gyvena "karantine", nes rimti, geri darbai gimsta užsidarius dirbtuvėse ir jų nepaskubinsi. Be to, menininkai gali būti tikras įkvėpimas įprastą darbą dirbantiems žmonėms - fizinis užsidarymas ir kūrybinė "kančia" dažnai pavirsta į nuostabius meno kūrinius.

Labai džiaugiamės, kad pirmasis rinktinių filmų apie menininkus naujienlaiškis sulaukė ne tik jūsų susidomėjimo, bet ir rekomendacijų, todėl sąrašą papildėme penkiais JŪSŲ mėgstamiausiais filmais.

Nors niekas neprilygsta gyvai patirčiai, viešosioms erdvėms užsidarius, didieji pasaulio muziejai kartu su Google Arts & Culture meno gerbėjams siūlo patogų ir, svarbiausia, saugų sprendimą – virtualius kolekcijų turus, kurie ne ką prasčiau sužadins vaizduotę ir paskatins susimąstyti.

Šiais laikais "Veneros gimimas" laikomas klasikiniu renesanso kūriniu, todėl sunku patikėti, kad savo laiku jis buvo maištingas ir inovatyvus, visiems laikams pakeitęs požiūrį į nuogą kūną mene.

Senovės graikų mitai įkvėpė ne tik garsiuosius renesanso meistrus, bet ir siurrealistus, abstrakcionistus bei konceptualaus meno atstovus. Juos žinodami geriau suprasite įvairiais laikais sukurtus meno kūrinius ir įdomiau praleisite laiką muziejuose.

M. K. Čiurlionis - visų laikų garsiausias lietuvių dailininkas ir kompozitorius, kurio darbai ne tik visiems puikiai žinomi, bet daug kam yra tapę ir įkvėpimo šaltiniu. Norime pasidalinti gražiausiomis menininko mintimis apie gyvenimą, muziką, kūrybą ir meilę:1. "Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu."

Visiems su nekantrumu laukiant švenčių, renkant dovanas ir puošiant namus, surinkome žiemiškų paveikslų dešimtuką, į kurį pateko įvairūs paveikslai iš visos meno istorijos. Kviečiame pasižiūrėti, galbūt kai ką įtraukti į savo visų laikų mėgstamiausių meno kūrinių TOP'ą ir pajusti šventinę nuotaiką!

Garsiausi menininkai ne tik spalvingai tapė, bet ir spalvingai gyveno, todėl nieko keisto, kad jų gyvenimo istorijos yra puiki medžiaga romanui, o mes norime parekomenduoti mums labiausiai patikusius, kurie ne tik įtrauks siužeto vingiais, bet ir leis susipažinti su dailininkų asmenybėmis, garsiausių šedevrų sukūrimo aplinkybėmis ir meno istorija.

Žinodami, kad gerais dalykais dalintis ne tik reikia, o yra privaloma, šį vasarišką savaitgalį siūlome antrąjį perliukų rinkinį. Jį klausyti galite bet kurioje platformoje, kurią naudojate, o YouTube galima peržiūrėti kai kurių klipus, kurie taip pat yra tikri meno kūriniai.Grojaraštis įkvėptas vasaros, kelionių ir, žinoma, meno. Pažadame, kad ši muzikinė kelionė neprailgs, nes penkių mūsų darbuotojų surinktas grojaraštis spalvingas ir eklekt

Gerą paveikslą meistras gali nutapyti ir paprasčiausiu guašu, nes meno vertę sudaro ne medžiagos, o autoriaus idėja, jos originalumas, pirkėjas moka už vienetinį darbą, bet dauguma žymių autorių kaip priemonę renkasi būtent aliejinius dažus, kurie, kaip žinia, kaina pranoksta visus kitus – priklausomai nuo kokybės litras dažų kainuoja nuo 285 iki 1000 eurų. Taigi, kodėl menininkai mieliau renkasi aliejinius dažus ir kodėl jie tokie brangūs?

Daugumai kelionė į muziejų nėra pati laukiamiausia, tie, kurie stokoja rimties, būtinos žvelgiant į “didį meną”, ten nelaukiami, tačiau iškilmingą ir niūrią atmosferą muziejuose kuria ne tik klasikinės kolonos ir didingi marmuro laiptai. Vaikščiodami po ištaigingas sales, nukabinėtas šimtmečių senumo šedevrais, pastebėsite, kad nuo sienų beveik niekas jums nesišypso.

Išvyka į klasikinio meno muziejų gali pasirodyti nuobodybė, bet jeigu žinosite pagrindines epochas, jų svarbiausius bruožus ir genialiausius dailininkus, suvoksite, kaip vieną epochą pakeitė kita ir kaip keisdamasis menas tapo toks, koks yra dabar, pažadame, kad labai įdomiai praleisite laiką.

Kai kalbame apie impresionizmą, padėjusį pagrindus moderniam menui, paprastai galvojame apie Paryžiaus viduriniosios klasės linksmybių vaizdelius, romantiškus peizažus ir šviesos žaismą, perteikiamą skubriais potėpiais, tačiau iš tiesų impresionistai kūrė sudėtingais laikais ir įdėmiau įsižiūrėję į jų darbus pamatysime ne tik to meto spindesį, bet ir sunkumus.

Da Vinčis, Mikelandželas ir Nelli. Pirmas dvi pavardes žino kiekvienas, bet jeigu paskutinės neteko girdėti - nieko baisaus. Nors Plautillos Nelli bibliniai kūriniai buvo ne ką prastesni nei jos amžininkų vyrų, didžioji dauguma meno istorijos knygų ją pamiršo "nurašę" kaip eilinę vienuolę su teptuku. Nors statistika liudija, kad ir šiais laikais didžioji dalis meno muziejuose kabančių darbų autoriai - vyrai, mūsų galerijoje dailininkės moterys my

Polinkis į narcicizmą dažniausiai vertinamas kaip tik neigiamai, neva tai yra laikina ir nerimta. Bet tik ne meno pasaulyje - pasirodo tokios asmenybės padaro daugiau parodų, sukelia daugiau simpatijų, o pasiektas susižavėjimas trunka ne taip ir trumpai, ypač meno pasaulyje.

Edgaras Dega paprastai priskiriamas impresionistams ir, nors jis įvaldė jų mėgstamą techniką, perėmė siužetų tematiką, dailininkas impresionisto etiketės nemėgo ir save vadino „nepriklausomuoju“. Tradiciniai mokslai akademijoje Dega palenkė į realizmą ir išmokė vertinti žmogiškąsias formas, bet ieškodamas naujų būdų joms pavaizduoti, norėdamas užfiksuoti judesį jis ėmė vaizduoti jaunutes balerinas, kurios jam tapo ideliais modeliais.