Rasa Tamošiūnienė

PAUKŠČIAI.

...Mano meilė, nustebimas ir susižavėjimas, kaskart juos pamačius... Visa egzotika yra šalia mūsų. Juos vaizduoju ramybės būsenoje tam ,kad perteikti silueto ir spalvų charakterį, būdingą konkrečiam paukščiui. Paveikslo fonas sąmoningai parinktas neutralus, kad neblaškytų žiūrėtojo dėmesio. Kiekvieną piešinį supa kaligrafinis užrašas, koks tai paukštis ir kaip skamba jo giesmė, jei tartume mums suprantamais skiemenimis ar šaukiniais. Taigi, tai tampa ir savotiška edukacija – paukščių pažinimas ir jų „kalba“.

MIESTAI. 

Jie įtraukia į save kaip bedugnė arba užgriūna kaip lavina - su savo istorija, nutrupėjusiu tinku, kultūra, skoniais, kvapais, garsais, veidais ir vibracijomis... Abejingumui vietos nelieka... Visada renkuosi kamerines kompozicijas, nes ir jose atrandu begales nuotaikų, spalvinių niuansų ir nesumeluotos didybės. Įkvėpimo galiu atrasti ir durų rankenoje ir kelių sluoksnių nutrupėjusiame bažnyčios tinke ir praeivio paliktam šalia kelio dviratyje... ir tai yra nuostabu... 

SAKRALUMAS.

Ieškojimai ir atradimo džiaugsmas... Vieta, kurioje kai kurie esame, arba dar atrasime, o gal sugrįšime. Nusiraminimas ir paguoda. Džiaugsmas, Viltis ir Šviesa. Domiuosi krikščionybės simboliais ir ženklais. Įkvėpimą atrandu bažnytinėse giesmėse, jų žodžių prasmėje, maldoje....