Po studijų visą gyvenimą nepiešiau ir netapiau. Bet menas mane persekiojo nuolat. Užmerkus akis, iškildavo nuostabiausi vaizdiniai, kurie prašėsi būti perkelti ant drobės. Kol prieš keletą metų pasidaviau ir paėmiau į rankas teptuką. Ir pati nuostabiausia kelionė į meno pasaulį prasidėjo.. Tapymas man yra kaip šventas ritualas. Niekada nežinau koks bus rezultatas. Noriu, kad mano paveikslai skleistų šilumą, meilę ir ramybę. Juk šviesa visada nugali tamsą.