Aurelija Kilinskė

Po studijų visą gyvenimą nepiešiau ir netapiau. Bet menas mane persekiojo nuolat. Užmerkus akis, iškildavo nuostabiausi vaizdiniai, kurie prašėsi būti perkelti ant drobės. Kol prieš keletą metų pasidaviau ir paėmiau į rankas teptuką. Ir pati nuostabiausia kelionė į meno pasaulį prasidėjo.. Tapymas man yra kaip šventas ritualas. Niekada nežinau koks bus rezultatas. Noriu, kad mano paveikslai skleistų šilumą, meilę ir ramybę. Juk šviesa visada nugali tamsą.