J.Galdikaitė taip apibūdina savo darbų ciklą: „Man įdomu išreikšti tai, ką jaučiu,
išgyvenu, atsimenu ir pamirštu, ką paslėpiu... Savo jausmams ir mintims perteikti naudoju abstraktų moters įvaizdį. Tačiau už išorinio vaizdo paprastumo, puošnaus dekoratyvumo, mirgėjimo glūdi išgyvenami jausmai, mintys, emocijos.“
Būtent šis jausmų ir minčių pasaulis pripildo J.Galdikaitės kūrybą motyvų, ženklų, toninių derinių, ritminių skambesių įvairovės, kuri kyla iš supančio tolimo nepažinto pasaulio ir savos artimos aplinkos su visais jos pavidalais.
„Ieškau unikalios meninės raiškos, kuria būtų galima perteikti asmenišką požiūrį į moters vidinį būvį ir jo virsmą. Tai besikartojančios dinamiškos ritminės struktūros ir iš jų išplaukiantis figūratyvas, jo asociatyvumas, – sako kūrėja. – Kiekvienas elementas turi paslėptą reikšmę. Objektai traktuojami metaforiškai, atskleidžiant kultūrinius,
egzistencinius ir filosofinius prasmių klodus.“