Eglė Lipinskaitė

Tapau, nes man tai miela, jautru, šviesu ir tyra. Procese kaskart atsiranda naujos temos, ieškojimai. Negaliu trypčioti vietoje, norisi augti, tobulėti, kurti. Galbūt todėl mano kūryboje nėra vyraujančio žanro. Aš žaviuosi ir myliu visa, kas mane supa - gėles, medžius, gyvūnus, žmones, miestus. Džiaugiuosi akimirkomis, kurios trunka sekundę, bet atminty išlieka visam. Norėčiau užfiksuoti tai, bet vis dar neatrandu savo išraiškos formos. Kaip nutapyti jausmą, kuris užtvindo motinos širdį, sulaukus išsiilgto vaiko, kaip nutapyti tikrą atleidimą, kuris pagydo sielą, kaip nutapyti ramybę, kuri aplanko, prigludus prie mylimo žmogaus...

Tapau akrilu, akvarele, tekstiliniais dažais ant šilko, nes tai taip švelnu, subtilu, nenuspėjama!