Kūrybiškumas yra ne padaryme, bet vyksme. Menas visada yra aktyvus ir nepabaigiamas. Nuolat atsinaujinantis ir ateinantis. Tai - procesas. Svarbiausias tikslas ne pateikti produktą, bet pateikti mąstymą, galvojimą, emocinę patirtį. Komunikuoti su žiūrovu vizualizacijos pagalba. Niekad nežinai atsakymo iš anksto. Negaliu atsakyti į paklausimus - kodėl?, kam?, iš kur?, dėl ko?... Vis dar ieškau atsakymų į šiuos klausimus, ir tikiuosi, kad jų niekad nerasiu. Juos suradus viskas taptų beprasmiška...
Kita vertus meno kūrinys - tai ne tik tam tikras objektas. Tai šimtai valandų nusiminimų ir atradimų, pavykusių ir nepavykusių eksperimentų. Tai dienos, savaitės, mėnesiai "juodo" darbo (kuris kartais teikia džiaugsmą), tai dalelė autoriaus sielos, dalelė gyvenimo ir išgyvenimų...
Nemėgstu labai estetizuoto, išdailinto meno. Kartais tobulumas yra atstumiantis - norisi matyti, jausti tikrovės randus, sutrikimą, sėkmes ir nesėkmes, pozityvumą ir agresiją, netikrumą ir atradimo džiaugsmą - visi šie žodžiai atspindi mūsų dabartinę aplinką, dabartinį gyvenimą. Menas neturi būti išgalvotas. Svarbu, kad būtų tikra - abstraktu ir tikra...
Sąmoningai ar ne, vis tik savo tapybos darbais siekiu harmonijos. Vidinės harmonijos... su savim ir pasauliu. Grožis slypi kiekvienoje netobuloje būties detalėje ir ji turi būti priimama, kaip natūralus gimimo ir pabaigos rezultatas...
