Aurelijos Filipauskytės tapyboje vyrauja portretai. Regis, dailininkė atsiliepia į šiomis dienomis vykstanti portreto atgimimą. Tiesa, autorė nesistengia nei nustebinti pasaulio, nei jo pakeisti, vengia įmantrių kompozicijų, yra savita.
Dailininkės tapomus veidus nustato dvasiniai kriterijai, o ne socialinės nutartys. Aurelijos Filipauskytės vaizduojamas žmogus vienišas, bet sukurtas ne vienatvei. Pati tapyba santūri. Portretuose išsiskiria žmogiškumas, sielos ir kūno vientisumo pilnatvė, dvasinis gyvenimas, intelektas.
Menininkei būdinga santūri toninė interpretacija, įžvalga, portretuojamųjų charakterių įvairovė. Kūrėjos tikslas prasmingas - įminti žmogaus mįslę. Žmogaus veidas dailininkei - akstinas portretui, paslaptis ir pilnatvė.Portretuojamųjų veidai tarsi kalba. Vyrauja rami, meditacinė nuotaika.
Aurelijos Filipauskytės paveikslai lyriški, etiudiški, kameriniai, apgaubti individualaus romantizmo. Sakytum, tai menininkės išpažintis, vizualinis laiškas gerbėjams.
Menotyrininkas Ričardas Jakutis.
10 klausimų Aurelijai
Skaitykite interviu ČIA